Paminklo Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai atidarymo ceremonija 2015 m. rugsėjo 20 d. 12 val. Agluonoje

2015 09 09

2010 m. balandžio mėn. į Lietuvos ambasadą Latvijoje kreipėsi Lietuvos (VšĮ „Bistrampolio dvaras“) ir Latvijos („Rezeknes latgaliešu kultūras biedriba“) visuomeninė iniciatyvinė grupė, siūlydama įamžinti karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos kapavietės vietą, pastatyti paminklą Agluonos bazilikos teritorijoje, kur šiuo metu įsikūręs Latvijos katalikų bažnyčios centras.
Didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas, jau XIII am. priėmęs krikšto sakramentą, padėjo Lietuvos valstybingumo pagrindus. 1253 m. liepos 6 d. popiežiaus Inocento IV bulės sprendimu Mindaugas su žmona Morta vainikuotas Lietuvos karaliumi.
Istorinė legenda byloja, kad Mindaugo žmona Morta buvusi kilmingų Latgalijos (regiono Latvijos rytuose) Medelonų pilies valdytojo duktė. Mindaugą, vykstantį į uošviją guosti Mortos tėvų dėl dukters mirties, užklupo sąmokslininkai. Jis buvęs nužudytas 1263 m. kartu su dviem sūnumis ir palaidotas Agluonoje (Latvijos miestelis tarp Daugpilio ir Rezeknės).
Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje mus pasiekė iš XVII am. To meto raštuose minima, jog 1618 m. Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą su išlikusiu teksto nuorašu. Jis skelbia, kad „šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė... Karaliumi iš kunigaikščių ... tapęs pirmuoju... Stabų garbintojas dvilypis... Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai... nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12“.
Remiantis šia istorine legenda, Mindaugas gali būti palaidotas Agluonoje, pilkapyje į vakarus nuo Agluonos katalikų bazilikos, prie dabartinių kapinių, arba jo palaikai buvę perkelti į Agluonos baziliką po altoriumi, kur prie pirmo pilioriaus į dešinę nuo altoriaus dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu „Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“. Pagarbiai traktuojama legenda apie karaliaus Mindaugo žūtį Agluonoje ir karalienės Mortos kilmę iš Latgalijos rodo, kad tai buvęs pirmasis ir vienintelis baltų karalius, siekęs suvienyti baltų gentis.
Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos kapavietės pažymėjimo ir paminklo, įamžinančio jų žūties vietą pastatymas Agluonoje, primins Lietuvos istorijos šlovę, o karaliaus Mindaugo kapo įamžinimas ir latgališka karalienės Mortos kilmė pabrėš dviejų išlikusių baltų tautų – lietuvių ir latvių – bendras šaknis ir vienybę.
Iniciatyvinės grupės vardu reiškiame nuoširdžią padėką ir pagarbą mecenatams bei rėmėjams, kurie parėmė šią gražią iniciatyvą:

Lietuvos kultūros tarybai,

AB „Panevėžio energija“,

AB „Panevėžio keliai“,

Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Degučiui Ričardui,

Gailevičiui Romui,

kun.dr. Gudeliui Rimantui,

Sarapinui Donatui,

SIA „Lukoil Baltija R“,

UAB „Velseka“,

Valkiūnui Valdemarui,

Paliokui Vytui,

Adomaičiui Algirdui. 

2015 m. rugsėjo 20 d. 12 val. iškilminga paminklo atidarymo ceremonija Agluonos (Latvija) katalikų bazilikos šventoriaus teritorijoje.