Dvaro istorija

dvaroistorija.jpgBistramų giminė naudojo herbą Tarnawa. Lietuviškosios Bistramų giminės šakos pradininkas buvo karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas už nuopelnus iš valdovo gavęs 26 valakus žemės vidurio Lietuvoje ir persikėlęs čia gyventi iš Kuršo. Iš jo dviejų sūnų vienas grįžo gyventi atgal į Kuršą, o kitas – Jonas Evaldas, vedęs lenkaitę Aną Svencicką, liko gyventi Lietuvoje ir XVII–XVIII amžių sandūroje įsigijo plačiame Juodos slėnyje buvusius du palivarkus. Vėliau jo palikuonims dalijantis dvarus, vieną iš jų, kuriam priklausė Dūdonių, Uliūnų bei Gautkalnio kaimai, pavadino Karaliava, o kitą – Bistrampoliu.
XIX a. pradžioje Bistramų valdas apjungė Karolis Bistramas iš Karaliavos. Pastarojo sūnus Karolis (1819–1887), Upytės pavieto bajorų maršalka, vedė Zofiją Mineikaitę ir kraičio gavo Upytės bei Stultiškių dvarus su keletu mažesnių palivarkų. Dvarus paveldėjęs jo sūnus Vladislovas nelabai domėjosi savo plačių valdų administravimu. Žiemas jis dažniausiai su šeima praleisdavo Varšuvoje. Jis mirė 1918 m. V. Bistramas buvo vedęs Kamenskaitę, su kuria susilaukė 8 vaikų: sūnų Vladislovo, Kazimiero, Karolio ir Tadeušo bei dukterų Gabrielės, Jadvygos, Michalinos ir Irenos. Bistrampolį paveldėjęs Tadeušas Bistramas vedė Mariją Meištavičiūtę iš Pajuosčio. Tarpukariu jis gyveno lenkų okupuotame Vilniuje. 1940 m. nacionalizuojant dvarą, savininkais nurodyti jo įpėdiniai.

Dvaras praeityje

Susikurti turtus atitinkančią rezidenciją Bistramai susirūpino apie XIX a. vidurį. Naujieji mūriniai dvaro rūmai užbaigti statyti 1850 metais. Viso dvaro ansamblio kūrimas kartu su parko įrengimu užtruko iki 1863-ųjų. Parke buvo iškasti tvenkiniai, per kuriuos įrengti tilteliai. Dviejų aukštų mūriniai rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade pastatyti vakarinėje parko dalyje. Jų pirmasis aukštas buvo skirtas administracijai. Be to, čia buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė, kitą – pusiau apskriti skliautai dalijo į dvi nelygias dalis. Iš holo į antrąjį aukštą vedė akmeniniai laiptai. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Joje iš tamsaus ir šviesaus medžio įvairiais raštais bei žvaigždžių motyvais sukomponuotas parketas. Kituose kambariuose buvo medinės lakuotų lentų grindys. Dviejuose kambariuose buvo židiniai, o kituose – stačiakampės ar trikampės glazūruotų koklių krosnys. Rūmuose buvo Liudviko XVI stiliaus, empyro bei Liudviko Filypo laikų baldai. Buvo nemažai meno kūrinių, ginklų, vertingas giminės archyvas. Bibliotekoje buvo apie 2000 knygų. Meno vertybių likimas nežinomas. Daug jų galėjo dingti Pirmojo pasaulinio karo metais. Dvaras merdėjo ir tarpukariu, nes dėl savo antilietuviškos orientacijos Tadeušas Bistramas su šeima gyveno Vilniuje. Po karo dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo tarybiniam ūkiui, vėliau – Uliūnų tarybiniam ūkiui. Iširus kolūkinei sistemai, dvaras kurį laiką buvo be šeimininko. 1997 m. Bistrampolio dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. Nuo 2003 m. dvaru rūpinasi VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centras.

Bistrampolio dvaras įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (G 120 K). Parkas – gamtos paminklas (Gv 80).

Schema_1.jpg
 
Iš buvusio dvaro sodybos ansamblio šiuo metu išlikę:

1. Rūmai, dviejų aukštų, mūriniai, tinkuoti. Statyti 1850 m. Klasicizmo stiliaus. RESTAURUOTA
2. Vežiminė, vieno aukšto su rūsiu, akmens mūro, sienos dekoruotos raudonų plytų tinkuoto mūro apvadais. Statyta XIX a. Neogotikinio stiliaus. RESTAURUOTA
3. Žirgynas, vieno aukšto, akmens mūro, sienos dekoruotos raudonų plytų tinkuoto mūro apvadais. Statytas XIX a. Neogotikinio stiliaus. RESTAURUOTA
4. Ledainė, vieno aukšto su rūsiu, dekoratyvaus mūro. Statyta XIX a. Likusios tik sienos. RESTAURUOTA
5. Sodininko namas, vieno aukšto, raudonų plytų mūro, tinkuotas. Statytas XIX a. pabaigoje. RESTAURUOTA
6. Rūsys su pavėsine, sienos mūrinės, likusi cilindrinė raudonų plytų perdanga. Statytas XIX a. Sugriuvęs. RESTAURUOTA
7. Tvartas, vieno aukšto akmenų mūro, aprėmintas raudonų plytų mūro piliastrais. Statytas 1854 m.
8. Kluonas, vieno aukšto, medinių rąstų su akmens mūro tinkuotais stulpais. Statytas 1857 m.
9. Arklidės, akmens mūro su raudonų plytų tinkuota apdaila. Statytos 1854 m. Likusios tik sienos.
10. Elektrinė, raudonų plytų tinkuotas mūro pastatas, statytas XIX a., o XX a. pritaikytas elektrinei. RESTAURUOTA
11. Parkas, mišraus plano, įveistas XIX a. Jame auga 13 vietinių rūšių ir 3 introdukuotos rūšys medžių. Krūmų atitinkamai 4 ir 8. RESTAURUOTA
12. Kapinės, atokiau nuo dvaro, aptvertos akmenų ir plytų mūro tvora. Viduje yra vienas akmeninis paminklas.

 

Parengė istorikas Petras Juknevičius


Daugiau apie Bistrampolio dvarą Petro Juknevičiaus knygeleje "Apie Bistramus ir Bistrampolio dvarą"
www.panrs.lt/leidiniai/petras/2003/bistramai.pdf